Monitoringo sistemos

Energijos vartojimo monitoringo sistemos

Duomenys buvo ir yra didelė vertybė, tačiau retas juos panaudoja tinkamai, ypač energetiniame sektoriuje. Žengdami į „Big Data“ amžių privalome keisti savo elgseną, jei norime neatsilikti nuo rinkos lyderių. Analitinių įrankių naudojimas yra neatsiejamas nuo efektyvaus energetinio ūkio valdymo.

Duomenys – tai tik priemonė analizei, išvadoms bei sekantiems veiksmams atlikti ar vykdyti. Monitoringas yra būtinas įrankis energetinį ūkį prižiūrinčiam asmeniui.

Big Data technologijos gali padėti optimizuoti energijos gamybą ir vartojimą, taip pat padidinti energijos saugumą ir aplinkos apsaugą

Dauguma pastatų savininkų bei valdytojų energijos monitoringą suvokia kaip duomenų surinkimo sistemą, kuri išsprendžia skaitiklių nurašymo klausimą. Dažniausiai pastatuose yra apskaitomi tik įvadai (elektros, vandens, šilumos, dujų ir kt.) ir su tuo yra susitaikoma.

Tačiau papildoma apskaitos įranga kur kas padidina galimybes. Šaldymo, apšvietimo, vėdinimo, garo, suspausto oro sistemos taip pat turi būti apskaitomos. Kita vertus, energijos apskaitos schema nuolat turi būti peržiūrima ir tobulinama, kad teiktų tik naudingą informaciją.

Klasika tapusi klaidinga inžinierių nuomonė, kad įdiegtos BMS (angl. Building Management System) sistemos pakanka efektyviai valdyti ūkį. Deja, pastatuose diegiamos valdymo sistemos dažniausiai įgalina tik valdymą, bet ne duomenų kaupimą ir analizę. Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai įrangos valdymo sistemos atvaizduoja sklandžiai veikiančius procesus, o realybėje atrandame gedimus. Tokius gedimus lengva pastebėti monitoringo sistemų pagalba.

Galima prisiminti paprastą valdymo aksiomą: negalima valdyti to, ko negalima išmatuoti. Todėl atsakingi už energetinį ūkį privalo nuolatos sekti duomenis, kurie informuotų apie būseną, progresą ar regresą.

Lengvai suprantama analogija gali būti automobilis ir jo momentinis degalų sąnaudų rodiklis. Borto kompiuteriui parodžius gerokai šoktelėjusį degalų naudojimą galime pakeisti važiavimo režimą ir važiuoti taupiau bei racionaliau. Kita vertus, jei važiuojame kaip įpratę, bet degalų sąnaudos padidėjo, vadinasi, kažkas negerai su automobiliu.

Pirmiausiai, tai laiku pastebėti inžinerinių sistemų ir įrenginių sutrikimai. Nuolatos sekdami konkretaus agregato ar įrenginių grupės energijos vartojimą užtikriname jų sklandų ir efektyvų veikimą. Jei energijos sąnaudos per tam tikrą laikotarpį kito neįprastai, daroma išvada – įrenginio veikimas sutriko, reikia ieškoti priežasties: ar įrenginys reikalauja periodinio aptarnavimo, ar reikia šalinti techninius sutrikimus.

„Taigi, monitoringas – pirmiausiai tai įrankis, kuris padeda rinkti duomenis, kuriuos analizuodami darome atitinkamas išvadas ir imamės reikalingų veiksmų. Antra, jis padeda pastebėti ir išsiaiškinti bei operatyviai likviduoti problemą, kuri lemia energijos eikvojimą“, – konstatuoja specialistas.

Kita monitoringo nauda – energijos resursų valdymas ir kontrolė. Automatizuotos nuskaitymo sistemos sukuria tiesioginį atgalinį ryšį suinteresuotiems žmonėms, kurie gali atlikti pakeitimus įrangos nustatymuose. Gaunami duomenys – tarsi signalai-indikatoriai-aliarmai, kokių veiksmų reikia imtis, pvz., ne laiku veikiantys įrenginiai ir sistemos, neefektyviu rėžimu veikiančios mašinos.

Dideli nuostoliai ar brangios technologinės funkcijos – tai tik pavyzdžiai, į kokį duomenų lauką akis atveria monitoringas. Šios sistemos suteikia daugiau naudų: atrasti gerus sprendimus ir juos pakartoti kitur, išsiaiškinti blogus sprendimus ir jų išvengti ateityje. Sekdami visus įrenginius ir sistemas, kurie pastate naudoja energijos resursus, tarsi vykdome nuolatinį auditą, kuris padeda imtis sekančio žingsnio – daryti išvadas ir susikoncentruoti į svarbiausias sritis, kurias reikėtų efektyvinti.

Taip pat ypač aktualus didėjančių kainų rizikos valdymas bei nekilnojamo turto vertės didinimas. CSE teigimu, išskirtina monitoringo nauda – jis padeda taupyti ir taip suvaldyti riziką didėjančių energetinių kainų fone. Be kita ko, šios įrangos vertę pripažįsta ne tik pastatų savininkai, bet ir tarptautinės tvarių pastatų standartus kuriančios asociacijos (BREEAM, LEED).

Svarbus ir biudžetavimas bei planavimas, pagrįsta produktų ir paslaugų savikaina, nuolatinis tikslų ir esamų suvartojimų palyginimas, sekimas ir patvirtinimas energetinio efektyvumo pokyčių.

Šiuos ir kitus nuolatinius veiksmus ypatingai palengvina kaupiami duomenys – būtent tai atlieka energijos monitoringo sistemos.

Įdiegtos priemonės duos atsakymus klausimus:

• Kaip kinta suvartojimas?
• Kaip kito vartojimas  lyginant su praeitais metais, praeitu ketvirčiu, …..?
• Ar nėra nevaldomų vartojimo padidėjimų?
• Kaip kinta gamybos energetiniai kaštai priklausomai nuo gamybos kiekio?
• Koks energetiškai yra efektyviausias gamybos intensyvumas?
• Kaip kinta energetinės sąnaudos gaminant vieną ar kitą produktą?
• Kokia įrenginio naudojimo darbo kultūra?
• Ar faktinės energijos sąnaudos neviršija norminių energijos sąnaudų nustatytų gamybos procesui ir/ar pastatų eksploatacijai
• ( kWh/m2; kWh/DL/m2;    kWh/ t (produkcijos); ……….)
• Koks taupymo potencialas?